Šiaulių rajono savivaldybės dokumentų paieška
UžklausaPagalba
Pakeistas Atsisiųskite aktą byloje
SPRENDIMAS, Nr. T-213(1.1) 2009-06-25
Padalinys: ŠIAULIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA

Redakcijos:
Atgal į sąrašą
Į pabaigą
 ŠIAULIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA


ŠIAULIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA

 

SPRENDIMAS

DĖL ŠIAULIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBOS 2006 M. LAPKRIČIO

16 D. SPRENDIMO NR. T-288„DĖL ŠIAULIŲ RAJONO KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“PAKEITIMO

 

2009 m.  birželio 25 d. Nr. T-213

Šiauliai

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55- 1049; 2008, Nr. 113-4290) 16 straipsnio 2 dalies 36 punktu, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (Žin., 1998, Nr. 61- 1726; 2002, Nr. 72-3016)  25 straipsniu bei atsižvelgdama  į  viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro 2009 m. sausio 15 d. raštą Nr. 9-AT-81   „Dėl komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių“, Šiaulių rajono savivaldybės taryba nusprendžia:

1. Pakeisti Šiaulių rajono komunalinių atliekų tvarkymo tvarkymo taisykles, patvirtintas Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2006 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. T-288 „Dėl Šiaulių  rajono komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ ir patvirtinti Šiaulių rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių naują redakciją (pridedama).

2. Paskelbti vietinėje spaudoje oficialų informacinį pranešimą apie Šiaulių rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių pakeitimą, ir visą šio sprendimo tekstą paskelbti Šiaulių rajono savivaldybės interneto tinklapyje.

 

 

 

Savivaldybės meras                                                                                                 Algimantas Gaubas

 

 

 

 

 

 

 

 

 


PATVIRTINTA

Šiaulių rajono savivaldybės tarybos           

2006 m. lapkričio16 d. sprendimu Nr. T- 288

(Šiaulių rajono savivaldybės tarybos         

2009 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. T-  213 redakcija)

 

 

ŠIAULIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO TAISYKLĖS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1.         Šiaulių rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) komunalinių atliekų tvarkymo taisyklės (toliau – Taisyklės) parengtos vadovaujantis:

1.1.   Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu (Žin., 1994, Nr. 55-1049, 2008, Nr. 113-4290);

1.2.   Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 5-75);

1.3.   Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu (Žin., 1998, Nr. 61-1726;

1.4.   Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo įgyvendinimo įstatymu (Žin., 1998, Nr. 61–1729);

1.5.   Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1224 „Dėl valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 122-5003);

1.6.   Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. 444 patvirtintomis Atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo taisyklėmis (Žin., 2000, Nr. 96–3051).

1.7.   Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintomis Atliekų tvarkymo taisyklėmis (Žin., 1999, Nr. 63–2065).

1.8.   Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. sausio 11 d. nutarimu Nr.19 „Dėl Valstybinės pavojingų atliekų tvarkymo programos ir jos įgyvendinimo priemonių” (Žin., 2006, Nr. 5–145).

1.9.   Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 179 „Dėl Buityje susidarančių pavojingų atliekų surinkimo punktų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 32-1086);

1.10.   Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymu (Žin., 2001, Nr. 85-2968);

1.11.   Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. 242 patvirtinta Medicininės atliekos higienos norma HN 66:2000 „Medicininių atliekų tvarkymas“ (Žin., 2000, Nr. 39-1106).

1.12.   Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. D1-481 patvirtintos Elektros ir elektroninės įrangos bei jos atliekų tvarkymo taisyklės.

2.         Šiaulių rajono savivaldybės (toliau Savivaldybė) komunalinių atliekų tvarkymo taisyklės:

2.1.   Užtikrina, kad visoje Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje būtų įgyvendinama valstybės politika komunalinių atliekų tvarkymo srityje ir šios atliekos būtų tvarkomos pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius įstatymus ir kitus teisės aktus, Šiaulių regiono atliekų tvarkymo planą, patvirtintą Regioninės plėtros tarybos 2005 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 9, ir Savivaldybės atliekų tvarkymo planą, patvirtintą Savivaldybės tarybos.

2.2.   Nukreiptos Savivaldybės teritorijoje įdiegti ir plėtoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, kuri užtikrintų saugų komunalinių atliekų tvarkymą ir nekeltų pavojaus žmonių sveikatai dėl taršos atliekomis, tenkintų visuomenės poreikius bei nepažeistų gamtą tausojančios subalansuotos raidos principo, saugoti kraštovaizdį nuo fizinės ir cheminės taršos.

2.3.   Nustato Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo, plėtros ir eksploatavimo reikalavimus visoms Savivaldybės teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, išskyrus įmonių atliekas, nurodytas taršos integruotos prevencijos kontrolės (toliau TIPK) leidimuose, kurios negali būti sutvarkomos komunalinių atliekų tvarkymo sistemos rėmuose ir turi būti perduodamos tvarkyti šiuose leidimuose nurodytiems atliekų tvarkytojams.

2.4.   Nustato atliekų turėtojų teises, pareigas ir prievoles, vietos valdžios, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos (KATS) administratoriaus, atliekų turėtojų ir atliekų surinkėjų santykius bei atsakomybę administratoriaus, atliekų turėtojų ir atliekų surinkėjų funkcijas, tvarkant komunalines atliekas, reikalavimus atliekų apskaitai, surinkimui, rūšiavimui, naudojimui ir šalinimui.

2.5.   Užtikrina racionalų komunalinių atliekų tvarkymo valdymą, tinkamą atliekų tvarkymo valstybinių užduočių ir finansinių įsipareigojimų vykdymą.

2.6.   Privalomos visiems Savivaldybėje gyventojams ir Savivaldybės teritorijoje veikiančioms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms .

2.7.   Užtikrina, kad komunalinių atliekų tvarkymo paslauga atitiktų aplinkos apsaugos, techninius–ekonominius ir higienos reikalavimus, būtų patogi, teikiama nuolat bei prieinama vartotojams.

2.8.   Draudžia komunalines atliekas naudoti ir šalinti šiose Taisyklėse nenurodytais būdais.

2.9.   Taisyklės nenustato gatvių, kiemų ir kitų bendro naudojimo teritorijų priežiūros tvarkos.

2.10.   Gali būti keičiamos, tikslinamos ar papildomos, prireikus (pasikeitus teisės aktams ar pakeitus Savivaldybės atliekų tvarkymo planą, kuris peržiūrimas kas ketverius metus, bei atsiradus kitam poreikiui).

II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS

3.      Taisyklėse pateikiamos šios sąvokos:

3.1.   Atliekos – bet kokios medžiagos ir daiktai, kurių atliekų turėtojas atsikrato, nori atsikratyti ar privalo atsikratyti ir kurie priklauso atliekų kategorijoms, nurodytoms Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (Žin., 2002, Nr. 72–3016) 1 priede, bei patenka į Aplinkos ministerijos patvirtintą atliekų sąrašą.

3.2.   Komunalinės atliekos – buitinės (buityje susidarančios) ir kitokios atliekos, kurios savo pobūdžiu ar sudėtimi yra panašios į buitines atliekas, taip pat ir susidarančios įmonių, įstaigų ir organizacijų veikloje, išskyrus gamybines atliekas, kurios, vadovaujantis Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka, negali būti tvarkomos savivaldybės atliekų tvarkymo sistemoje:

3.2.1.  Buitinės (namų ūkio) atliekos – atliekos, susidarančios namų ūkyje: individualiose namų patalpose ir valdose, daugiabučių namų butuose bei šių namų sklypuose, ir kitose gyvenamosiose patalpose ir jų teritorijose.

3.2.2. Buityje susidarančios pavojingos atliekos – namų ūkyje, susidarančios atliekos, pasižyminčios viena ar keliomis pavojingumą lemiančiomis savybėmis ir atitinkančios pavojingų atliekų apibrėžimą: galvaniniai elementai, akumuliatoriai, buitinės chemijos produktai, lakų, dažų, skiediklių atliekos, cheminėmis medžiagomis užteršta pakuotė, panaudoti tepalai, tepalų filtrai ir kitos naftos produktų atliekos, gyvsidabrio turinčios atliekos, kitos pavojingos atliekos, susidarančios buityje

3.2.3. Antrinės žaliavos – tiesiogiai perdirbti tinkamos atliekos ir perdirbti tinkamos iš atliekų gautos medžiagos, pvz.: stiklas, plastikas, metalai, neriebaluotas popierius ir kartonas.

3.2.4. Bioskaidžios atliekos –komunalinės atliekos, kurios gali būti suskaidytos aerobiniu ar anaerobiniu būdu, pvz.: sodo atliekos, netinkamas perdirbti popierius ir kartonas, skystos ir kietos maisto produktų atliekos, susidarančios gaminant, realizuojant, vartojant maistą ir pan.

3.2.5. Didžiosios atliekos – stambūs buities apyvokos daiktai: baldai, dviračiai, buitinė technika ir kt.

3.2.6. Nepavojingos atliekos – atliekos, nepriskiriamos pavojingoms atliekoms.

3.2.7. Pakuočių atliekos – pakuotės ir pakuočių medžiagos, pagal atliekų apibrėžimą priskiriamos atliekoms, išskyrus pakuočių gamybos atliekas.

3.2.8. Pakuotė – gaminys, pagamintas iš bet kokių medžiagų ir skirtas gaminiams pakuoti, apsaugoti, gabenti ir pateikti vartotojams ar gaminių naudotojams.

3.2.9. Žaliosios atliekos – žaliųjų teritorijų tvarkymo atliekos (šakos, lapai, nupjauta žaliųjų vejų žolė) ir kitos panašios kilmės atliekos, kurias galima kompostuoti namudiniu būdu

3.2.10.  Kapinių tvarkymo atliekos – atliekos susidarančios kapinių priežiūros metu, susidedančios iš bioskaidžių ir kitų atliekų.

3.2.11.  Sąšlavos – smulkios medžių atliekos, žemės dulkės, purvas, smėlis, žvyras ir kitos panašios smulkios medžiagos, kurios susikaupia valomose teritorijose. Visuomeninių teritorijų valymo sąšlavos į komunalinių atliekų srautą nepatenka ir nėra tvarkomos kaip komunalinės atliekos.

3.2.12.  Buitinio remonto atliekos – buitinio remonto ir smulkių statybų bei griovimo, vykdomų ūkio būdu (be statinių projektų, suderintų Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka), atliekos – komunalinių atliekų specifinė srauto dalis.

3.3.   Statybos ir griovimo atliekos – atliekos, susidarančios, įgyvendinant statinių projektus, suderintus Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka, statant, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant statinius, taip pat statybos gaminių brokas.

3.4.   Pavojingos atliekos – atliekos, atliekų sąraše pažymėtos kaip pavojingos, pasižyminčios viena ar keliomis pavojingumą lemiančiomis savybėmis, nurodytomis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4 priede, ir atitinkančios Aplinkos ministerijos nustatytus atliekų pavojingumo kriterijus, bei kitos atliekos, atliekų sąraše nepažymėtos kaip pavojingos, tačiau pasižyminčios viena ar keliomis pavojingumą lemiančiomis savybėmis ir atitinkančios atliekų pavojingumo kriterijus.

3.5.   Medicininės atliekos – atliekos, susidarančios teikiant sveikatos priežiūros paslaugas sveikatos priežiūros įstaigose ir klasifikuojamos kaip medicininės atliekos higienos normos HN 66:2008 A priede. Kitos atliekos, susidarančios, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, medicinos įstaigose, bet neklasifikuojamos kaip medicininės atliekos higienos normose, yra tvarkomos bendrai su komunalinių atliekų srautu.

3.6.   Gyvūninės kilmės atliekosnugaišę, gimę negyvi, negimę ar nužudyti gyvūnai, taip pat žmonių maistui neskirtos tokių gyvūnų dalys bei netinkami vartoti produktai, gauti ir pagaminti iš gyvūnų. Prie gyvūninės kilmės atliekų nepriskiriamos gyvūnų išmatos, srutos bei viešojo maitinimo įstaigų ir buitinės maisto atliekos.

3.7.   Bešeimininkės atliekos – nenustatytų turėtojų komunalinės atliekos neteisėtai išmestos Savivaldybės teritorijoje, pvz. : pakelėse, prie želdinių, kitose, neskirtose atliekų kaupimui, teritorijose.

3.8.   Atliekų tvarkymas – atliekų surinkimo, vežimo, naudojimo ir šalinimo veikla, taip pat atliekų tvarkymo veiklos priežiūra bei atliekų šalinimo vietų priežiūra po jų uždarymo.

3.9.   Atliekų naudojimas – atliekų sutvarkymas perdirbimo, apdorojimo, regeneravimo, atnaujinimo, pakartotinio panaudojimo, biologinio pakeitimo, kompostavimo, gerinant būklę, būdu.

3.10.   Atliekų šalinimas – atliekų sutvarkymas, kurio pasekmėje atlieka išimama iš veiklos bei atliekų apskaitos ir užbaigiamas jos gyvavimo ciklas.

3.11.   Atliekų gamintojas – asmuo, kurio veiklos metu susidaro atliekų arba kuris atlieka atliekų rūšiavimo, maišymo ar kitą operaciją, kurios metu pasikeičia atliekų pobūdis ar sudėtis.

3.12.   Atliekų turėtojas – atliekų gamintojas arba asmuo, kuris turi atliekų. Tai individualių namų valdų savininkai, butų savininkai, sodų ir garažų valdų savininkai, ūkio subjektai ir kiti juridiniai asmenys.

3.13.   Atliekų surinkėjas (toliau atliekų surinkėjas)juridinis asmuo, kuris teikia atliekų surinkimo, rūšiavimo ir jų perdavimo šalinimui ir/ar perdirbimui paslaugas pagal sudarytą sutartį su KATS administratoriumi ir Savivaldybe ir sutartyje reglamentuotas sąlygas, planus bei užduotis, bei gauna atlyginimą už numatytų darbų atlikimą.

3.14.   Atliekų tvarkytojas – juridinis asmuo, kuris tvarko atliekas pagal Lietuvos Respublikos Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus ir registruotas Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka..

3.15.   Konteinerinė aikštelė – atitinkamai įrengta aikštelė skirta pastatymui atliekų surinkimo konteinerių, kuriais naudotis turi teisę tik administratoriaus registruoti šių konteinerių naudotojai.

3.16.   Vietinės rinkliavos administratorius – Savivaldybės tarybos sprendimu paskirtas juridinis asmuo, kuriam Savivaldybės tarybos sprendimu pavestas vietinės rinkliavos administravimas.

3.17.   Sąvartyno operatorius – sąvartyną eksploatuojanti ir prižiūrinti įmonė.

3.18.   Savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos operatorius – komunalinių atliekų tvarkymo (surinkimo, paruošimo perdirbimui ir/arba šalinimui, surinktų atliekų transportavimo į šalinimo ar perdirbimo įmones) įmonė, veikianti pagal sutartį su savivaldybe ir/arba su ŠRATC, atsakinga už savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos arba jos dalies (apibrėžtos minėtoje sutartyje) eksploatavimą, įskaitant infrastruktūros ir paslaugos plėtrą.

3.19.   Koncesijos sutartis – rašytinė sutartis, pagal kurią koncesijos suteikėjas sutartyje nustatytomis sąlygomis koncesininkui tam tikram laikui atlygintinai perduoda teisę gauti iš trečiųjų fizinių ir juridinių asmenų koncesininkui nustatytą atlygį ar kitokį užmokestį už viešąsias paslaugas, teikiamas pagal koncesijos sutartį, atitinkama tokio koncesininkui nustatyto atlygio dydžio keitimo tvarka, susitarimas dėl atitinkamos savivaldybės tarybos nustatomų vietinių rinkliavų rinkimo, taip pat šių rinkliavų nustatyto ar pakeisto dydžio poveikis koncesijos sutarties šalių teisėms ir pareigoms.

3.20.   Atliekų susidarymo vieta – įrenginys ar teritorija, kurioje dėl ūkinės ar kitos veiklos susidaro atliekų.

3.21.   Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimas – organizacinių, techninių ir teisinių priemonių visumos, susijusios su savivaldybės funkcijų įgyvendinimu komunalinių atliekų tvarkymo srityje, valdymas, tvarkymas, vadovavimas jai, sistemos dalių ir subjektų veiklos kontrolė.

3.22.   Leidimas – tai taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas, rengiamas ir išduodamas Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.

3.23.   Papildomos atliekų tvarkymo sistemos – gamintojus atstovaujančių organizacijų kartu su Savivaldybe ir KAT sistemos administratoriumi sukurtos atliekų tvarkymui pagal Gamintojo atsakomybės Principą.

3.24.   Regioninė atliekų tvarkymo sistema (toliau – RATC) – organizacinių, techninių ir teisinių priemonių visuma, apimanti visų regiono savivaldybių funkcijų įgyvendinimą komunalinių atliekų tvarkymo srityje regiono mastu.

3.25.   Savivaldybės atliekų tvarkymo sistema – Šiaulių regioninės atliekų tvarkymo sistemos dalis, veikianti Savivaldybės teritorijoje pagal Savivaldybės atliekų tvarkymo taisykles ir atliekų tvarkymo planą, suderintus su Šiaulių apskrities plėtros taryba .

3.26.   Regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – RATC) – visų apskrities savivaldybių įsteigta atliekų tvarkymo įmonė, atliekanti atliekų tvarkymo organizavimo funkcijas šių savivaldybių teritorijoje.

3.27.        Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ŠRATC) – regioninės atliekų tvarkymo sistemos organizatorius ir (ar) koordinatorius (toliau administratorius) – tai įmonė, kuriai pavesta administruoti Savivaldybės atliekų tvarkymo sistemą.

3.28.   Sąvartynas – inžinerinis atliekų šalinimo įrenginys, skirtas atliekoms išversti ant žemės paviršiaus ar po žeme.

3.29.   Žemės sklypas – tikslinės žemės naudojimo paskirties, teritorijų planavimo dokumentais, schemomis, planais nustatytų ribų arba kitaip pažymėta teritorija, turinti savininką, nuomininką, naudotoją ar valdytoją, nesvarbu, ar tas sklypas įregistruotas Žemės ir kito nekilnojamo turto kadastro ir registro įmonėje ar ne.

3.30.   Vietinė rinkliava (toliau – rinkliava) – Savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą, galiojanti Savivaldybės teritorijoje už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir šių atliekų tvarkymą.

3.31.   Kitos šiose Taisyklėse naudojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos vietos savivaldos, Rinkliavų ir atliekų tvarkymo įstatymuose bei Atliekų tvarkymo taisyklėse, patvirtintose aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 722, vartojamas sąvokas.

III. SAVIVALDYBĖS KOMINALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMOS ORGANIZAVIMAS IR VALDYMAS

4.      Savivaldybės atliekų tvarkymo sistema apima Savivaldybės teritorijoje gyvenančių ir/ ar veikiančių fizinių ir/ ar juridinių asmenų veikloje susidarančių komunalinių atliekų tvarkymą:

4.1.   surinkimą,

4.2.   rūšiavimą,

4.3.   naudojimą,

4.4.   šalinimą.

5.      Savivaldybės atliekų tvarkymo sistema yra sudėtinė Šiaulių regioninės atliekų tvarkymo sistemos dalis.

6.      Regioninės atliekų tvarkymo sistemos dalyviai:

6.1.   Regiono plėtros taryba;

6.2.   apskrities savivaldybės;

6.3.   administratorius;

6.4.   atliekų surinkėjai;

6.5.   atliekų tvarkytojai – įmonės tvarkančios savo atliekas ir įregistruotos Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka;

6.6.   atliekų turėtojai.

7.      Savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos plėtojimo prioritetiniai tikslai yra:

7.1.   išplėtoti komunalinių atliekų surinkimą visoje Savivaldybės teritorijoje iš visų fizinių bei juridinių asmenų;

7.2.   visoje Savivaldybės teritorijoje pereiti prie konteinerinio atliekų surinkimo būdo,

7.3.   didinti rūšiavimą ir surenkamų antrinių žaliavų kiekį ir jas paruošti perdirbti į tinkamus naudoti produktus ir gaminius,

7.4.   organizuoti ir plėtoti buityje susidarančių pavojingų bei didžiųjų atliekų surinkimą;

7.5.   tinkamai rekultivuoti esamus sąvartynus.

8.      Savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos plėtra vykdoma vadovaujantis:

8.1.   regioniniu atliekų tvarkymo planu

8.2.   savivaldybės atliekų tvarkymo planu,

8.3.   šiomis Taisyklėmis,

8.4.   atitinkamais Savivaldybės Tarybos sprendimais.

9.      Regioninės atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros kūrimo finansavimo šaltiniai gali būti: ES lėšos, Valstybės ir savivaldybės biudžetų lėšos, skolintos lėšos, rinkliavos ir papildomos iš atliekų turėtojų surinktos lėšos, kitos lėšos, o sistemos eksploatavimo lėšos: rinkliavos lėšos, papildomų sistemų finansavimo lėšos, kitos lėšos.

10.  Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistema užtikrina atliekų tvarkymą:

10.1.   nerūšiuotų komunalinių atliekų, atskyrus antrines žaliavas, talpinimo į konteinerius, surinkimo ir pervežimo į regioninį komunalinių atliekų sąvartyną;

10.2.   visuomeninių virtuvių atliekų atskiro surinkimo ir kompostavimo (administratoriui priėmus sprendimą, suderintą su savivaldybe);

10.3.   bioskaidžių atliekų frakcijos atskyrimą iš komunalinių atliekų ir jų tvarkymą (administratoriui priėmus sprendimą, suderintą su savivaldybe);

10.4.   komunalinėse atliekose esančių antrinių žaliavų (stiklo, plastiko, popieriaus, metalo pakuotės) išrūšiavimo, atskiro surinkimo ir pervežimo perdirbėjams, kol Savivaldybėje nėra įdiegtos papildomos šių atliekų surinkimo sistemos;

10.5.   buities pavojingų atliekų atskiro surinkimo ir pervežimo;

10.6.   didžiųjų atliekų atskiro surinkimo ir pervežimo;

10.7.   elektros ir elektroninės įrangos atliekų atskiro surinkimo ir pervežimo, kol Savivaldybėje nėra įdiegtos papildomos šių atliekų surinkimo sistemos;

10.8.   naudotų padangų, smulkaus buities remonto atliekų, ir kitų, perdirbti tinkamų buityje susidarančių atliekų atskiro surinkimo ir pervežimo

10.9.   komunalinių atliekų priėmimo punktų eksploatavimo;

10.10.    kompostavimo aikštelių eksploatavimo;

10.11.    regioninio sąvartyno eksploatavimo, įskaitant uždarymą, rekultivavimą ir priežiūrą po uždarymo;

10.12.    kitų atliekų tvarkymo objektų eksploatavimo, jeigu šiuos objektus būtina įrengti komunalinių atliekų tvarkymo planų tikslams pasiekti;

10.13.    komunalinių atliekų tvarkymo sistemos valdymo ir administravimo.

11.  Savivaldybės organizuojama komunalinių atliekų tvarkymo sistema neapima šių atliekų surinkimo :

11.1.   ūkinių subjektų, kurių taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimuose nustatytų atliekų tvarkymo reikalavimų Savivaldybė negali įvykdyti savo organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, atliekų;

11.2.   netinkamų eksploatuoti transporto priemonių;

11.3.   medicinin atliekų tvarkomų pagal HN 66-2008;

11.4.   gyvūninės kilmės atliekų, tvarkomų pagal veterinarinės tarnybos reglamentą;

11.5.   skystų atliekų tvarkymo, kol nesukurta tam reikalinga regioninė infrastruktūra;

11.6.   pramoninės statybos ir griovimo atliekų;

11.7.   gatvių, šaligatvių, visuomeninių teritorijų valymo sąšlavų bei želdynų (išskyrus individualių namų ūkių ir daugiabučių namų sklypų), parkų, miškų tvarkymo atliekų;

11.8.   atliekų, kurios surenkamos pagal įdiegtas Savivaldybės organizuojamą komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančių atliekų surinkimo sistemas;

11.9.   ne namų ūkiuose susidarančių bioskaidžiųjų atliekų;

11.10.    ne buityje susidarančių pavojingų atliekų.

11.11.    atskirais atvejais, nustačius, kad kai kurios šiame p. išvardintos atliekos atitinka atliekų šalinimo nepavojingų atliekų sąvartyne kriterijus, jos gali būti šalinamos regioniniame sąvartyne arba apdorojamos kompostavimo aikštelėje, sumokant sutartinį mokestį.

12.  Savivaldybės teritorijoje gali būti kuriamos komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančios atliekų surinkimo sistemos, veikiančios „gamintojo atsakomybės principu“. Tokiu atveju dėl šių sistemų diegimo ir eksploatavimo sąlygų sudaromos trišalės sutartys tarp papildančias atliekų tvarkymo sistemas kuriančių, gamintojus atstovaujančių organizacijų , Savivaldybės ir administratoriaus.

13.  Savivaldybės atliekų tvarkymo sistema privalo naudotis visi komunalinių atliekų turėtojai gyvenantys ir veikiantys Savivaldybės teritorijoje

14.  Visi rinkliavos mokėtojai privalo rūšiuoti komunalines atliekas šių taisyklių nustatyta tvarka (žr. punktus Nr.30.1.).

15.  Už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą atsakinga Savivaldybė. Ji organizuoja atliekų tvarkymą arba Savivaldybės atliekų tvarkymo ir vietinės rinkliavos sistemos administravimo funkciją (atliekų tvarkymo organizavimą) koncesijos sutarties pagrindu gali perduodi administratoriui, remdamasi principu, kad visas atliekų tvarkymo išlaidas apmoka atliekų turėtojai pagal principą “teršėjas–moka”.

16.  Komunalinių atliekų surinkimu gali verstis tik įmonės, sudariusios trišalę sutartį su Savivaldybe ir administratoriumi, kuris ir organizuoja bei praveda atliekų surinkimo ir pervežimo paslaugų viešojo pirkimo konkursą.

17.  Komunalinių atliekų surinkimu ir vežimu gali verstis tik įmonės, sudariusios sutartį su Savivaldybe ir administratoriumi, kuriai pavesta organizuoti atliekų surinkimo ir pervežimo paslaugų viešojo pirkimo konkursą.

18.  Administratorius Savivaldybės teritorijoje organizuoja atliekų priėmimo punktų (APP) ir kitų Šiaulių regiono atliekų tvarkymo infrastruktūros objektų įrengimą bei eksploatavimą, įskaitant atliekų priėmimo punktuose surenkamų antrinių žaliavų, pavojingų, didžiųjų bei bioskaidžių atliekų išvežimą perdirbti, saugoti arba sutarties pagrindu perduoda šią funkciją viešojo pirkimo konkursą nugalėjusiai įmonei.

19.  Rinkliavos už atliekų tvarkymą dydį, kurį nustato ir patvirtina Savivaldybės taryba, skaičiuoja administratorius pagal vieningą Šiaulių regione skaičiavimo metodiką, kurią tvirtina kolegialus administratoriaus valdymo organas.

20.  Atliekos renkamos į konteinerius. Konteinerių stovėjimo vietų išdėstymas, konteinerių tipas, kiekis ir konteinerių išvežimo dažnis nustatomas, atsižvelgiant į patvirtintas metines komunalinių atliekų susikaupimo normas, gyventojų skaičių, įmonių, įstaigų, organizacijų darbuotojų skaičių ar bendrą plotą bei veiklos pobūdį ir apimtis.

21.  Administratorius, remdamasis patvirtintomis metinėmis komunalinių atliekų susikaupimo normomis, gyventojų skaičiumi, įmonių, įstaigų, organizacijų darbuotojų skaičiumi ar bendru plotu bei veiklos pobūdžiu ir apimtimis , parengia konteinerinių aikštelių išdėstymo schemą. Konteinerių pastatymo aikštelės įrengiamos savivaldybės biudžeto ar rinkliavos lėšomis pagal nustatyta tvarka suderintus projektus. Aikšteles (vietas) konteineriams pastatyti tvirtina Savivaldybė, remdamasi nustatyta aikštelių vietos parinkimo tvarka, aikštelių išdėstymo specialiuoju planu ir atsižvelgdama į Administratoriaus parengta konteinerinių aikštelių išdėstymo schema.

22.  Konteineriai antrinėms žaliavoms rinkti statomi aikštelėse kartu su komunalinių atliekų surinkimo konteineriais; laikinai, nesant įrengtų aikštelių, parenkamos gyventojams patogios ir su seniūnijos seniūnu suderintos konteinerių pastatymo vietos.

23.  Atliekų priėmimo punktuose iš atliekų turėtojų priimamos išrūšiuotos didžiosios, kompostuoti tinkančios bioskaidžios, elektros ir elektronikos įrangos, buities remonto atliekos, naudotos padangos ir kitos išrūšiuotos atliekos. Be to, atliekų surinkėjai periodiškai pagal nustatytą maršrutą surinkinėja pavojingas buities ir didžiąsias atliekas iš atliekų turėtojų ir pristato jas į RAPP. Apie šių atliekų surinkimą ir priėmimą informuojami rinkliavos mokėtojai, skelbiama seniūnijose, vietinėje spaudoje, televizijoje, reklaminėse skrajutėse bei kitose informavimo priemonėse.

24.  Savivaldybės teritorijoje rajoninio atliekų priėmimo punkto (RAPP) ir seniūnijų atliekų priėmimo punktų (SAPP) adresai:

Šiaulių rajono APP (RAPP)

Ventos g. 192, Kuršėnai

Bubių seniūnijos APP

Gluosnių g. 2A, Bubiai

Ginkūnų seniūnijos APP

Saulėtekio g. 11B, Ginkūnai

Gruzdžių seniūnijos APP

F. Vaitkaus g. 2, Gruzdžiai

Kairių seniūnijos APP

Salduvės g. 8 B, Kairiai

Kužių seniūnijos APP

Žalioji g. 20, Kužiai

Meškuičių seniūnijos APP

Šiaulių g. 44, Meškuičiai

Raudėnų seniūnijos APP

Jaunimo g. 1A, Raudėnai

Šakynos seniūnijos APP

Šiaulių g. 24A, Šakyna

Šiaulių kaimiškosios seniūnijos APP

Vingio g. 1D, Voveriškiai

25.  Esant reikalui, administratoriui suderinus su Savivaldybe ir priėmus atitinkamą sprendimą, atliekoms surinkti gali būti naudojamos ir kitos priemonės – specialūs maišai, betaris atliekų surinkimas ir pan.

IV. ATLIEKŲ TURĖTOJŲ PAREIGOS IR TEISĖS

26.  Atliekų turėtojai už mokamą vietinę rinkliavą naudojasi Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistema, kuri yra regioninės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos dalis. Jiems už sumokėtą rinkliavą pateikiamas reikalingas konteinerių skaičius, jie gali naudotis atliekų priėmimo punktais ir atliekoms rūšiuoti skirtomis konteinerinėmis aikštelėmis, atliekų surinkėjui perduoti buities pavojingas, didžiąsias atliekas, elektros ir elektroninės įrangos bei smulkaus buities remonto atliekas, naudotas padangas.

27.  Kiekvieno individualios privataus, daugiabučio namo, sodo, garažo, biuro valdos, esančios Savivaldybės teritorijoje, savininkas ir/ ar atsakingas nuomininkas yra atsakingas už gyventojų joje generuojamų atliekų patalpinimą konteinerių aikštelėje ir rinkliavos mokėjimą pagal šių Taisyklių reikalavimus.

28.  Daugiabučių namų administratoriai ir daugiabučių namų savininkų bendrijos yra atsakingi už tvarką prie konteinerių ir jiems pastatyti skirtų aikštelių tvarką.

29.  Konteinerių ištuštinimo metu konteinerių aikštelės vietos tvarką ir švarią aplinką 5 m spinduliu aplink konteinerį (-ius) užtikrina atliekų tvarkytojas (atliekų surinkimo paslaugas teikianti įmonė).

30.  Atliekų turėtojai privalo:

30.1.   rūšiuoti atliekas, t.y. atskirti popierių ir kartoną, stiklą, plastmasę, metalą, didžiąsias, statybos ir griovimo, pavojingas, medicinines, bioskaidžias ir specifines atliekas; jei sudarytos sąlygos rūšiavimui;

30.2.   Atliekų turėtojai privalo naudotis atliekų surinkėjo pateiktais atliekų konteineriais, atitinkančiais šiose taisyklėse nustatytus reikalavimus.

30.3.   Juridiniai asmenys atliekas šalina į jiems priskirtus individualius ar grupinius konteinerius.

30.4.   Komunalinių atliekų surinkimo konteineriai turi būti naudojami pagal paskirtį. Draudžiama į juos pilti žemės gruntą, statybos ir griovimo atliekas, chemines medžiagas, skystas atliekas, degančias ar karštas atliekas, želdynų atliekas. Draudžiama deginti konteineriuose esančias atliekas.

30.5.   Atliekų turėtojai komunalinių atliekų konteinerius privalo laikyti uždarytus.

30.6.   Individualių valdų savininkai privalo plauti konteinerius ne rečiau kaip 1 kartą per mėnesį šiltuoju metų laikotarpiu, kada paros temperatūra yra aukštesnė negu +100C.

30.7.   Atliekų turėtojai privalo pasirūpinti, kad šiukšliavežės netrukdomai galėtų privažiuoti prie atliekų konteinerių. Atliekų konteineriai, esantys individualiose namų patalpose ir/ ar valdose ir/ ar prie jų įrengtose aikštelėse, įmonių, įstaigų ir organizacijų patalpose ir/ ar teritorijose, daugiabučių namų patalpose ar prie jų įrengtose aikštelėse konteinerių tuštinimo dieną nurodytu laiku turi būti išridenami į suderintas su administratoriumi vietas, prie kurių gali laisvai privažiuoti šiukšliavežės;

30.8.   Juridiniai asmenys žiemos metu turi pasirūpinti, kad konteinerių aikštelėse būtų valomas sniegas ir ledas;

30.9.   Mokėti vietinę rinkliavą ir laikytis nustatytų atliekų tvarkymo reikalavimų;

30.10.    Rinkliavos administratoriaus prašymu teikti visus duomenis, reikalingus vietinės rinkliavos dydžiui nustatyti ir tikslinti.

30.11.    Atsakyti už patalpintų jiems priskirtuose konteineriuose atliekų sudėtį bei konteinerių panaudojimą ne pagal šių taisyklių reikalavimus, t. y nesilaikant atliekų rūšiavimo tvarkos, talpinant konteineriuose pavojingas atliekas ir pan.

31.  Ūkio subjektai ir kiti juridiniai asmenys privalo deklaruoti įmokos nustatymo kriterijus sausio 1 d. bei pateikti šiuos duomenis Savivaldybei ir organizatoriui iki einamųjų metų sausio 15 d. Individualių namų valdų ir butų savininkai (atsakingi nuomininkai) patikslintus duomenis apie gyventojų skaičių sausio 1 d. pateikia iki einamųjų metų sausio 15 d. Nepateikus duomenų naudojamasi ankstesne duomenų baze.

32.  Atliekų turėtojai, prieš išmesdami komunalines atliekas į konteinerį, turi jas sudėti į maišelius.

33.  Atliekų turėtojai turi atliekas talpinti taip (reikalui esant pareikalauti, kad jiems būtų pateikti tinkamo tūrio konteineriai ir nustatyti tinkami konteinerių tuštinimo grafikai), kad atliekų surinkimo konteineriai nebūtų perpildyti, t. y. konteinerių dangčiai turi užsidaryti laisvai. Atliekos negali būti presuojamos ar grūdamos į konteinerius.

34.  Kiekvienas atliekų turėtojas yra atsakingas už atliekų talpinimą jam atliekų surinkėjo priskirtame šiose taisyklėse nurodytu būdu komunalinių atliekų konteineryje.

35.  Atliekų turėtojai pagal suderintą su administratoriumi ir savivaldybės administracija grafiką turi teisę didžiąsias,  elektros ir elektronikos įrangos, smulkaus remonto, biodegraduojamasias atliekas bei naudotas padangas jų pašalinimui sukrauti prie individualių konteinerių ir konteinerinių aikštelių.

36.  Renginių Savivaldybės teritorijoje organizatoriai turi atsakyti už renginiui skirtos vietos sutvarkymą bei atliekų išvežimą ir apmokėti susidariusių atliekų sutvarkymo išlaidas.

37.  Draudžiama deginti komunalines atliekas, pilti jas ne į tam tikslui skirtus konteinerius. Draudžiama atliekas išmesti pamiškėse, pakelėse ar kitose tam neskirtose vietose. Draudžiama skystas atliekas išpilti į kanalizaciją. Draudžiama raustis konteineriuose, pilti į juos pelenus.

V. ATLIEKŲ SURINKĖJŲ PAREIGOS IR TEISĖS

38.  Atliekų tvarkymo organizavimą Savivaldybės teritorijoje vykdo administratorius.

39.  Atliekų surinkėjas, įgijęs teisę teikti viešąsias atliekų tvarkymo paslaugas viešųjų pirkimų konkurso būdu Savivaldybės teritorijoje, sudaro trišalę sutartį su Savivaldybe ir administratoriumi.

40.  Konkurso sąlygose bei sutartyje su atliekų surinkėju atliekų surinkimo ir pervežimo paslaugoms teikti tam tikroje Savivaldybės teritorijoje turi būti numatytos sutarties dėl atliekų surinkimo ir pervežimo į paskirtas vietas prievolių įvykdymo garantijos. Sutarties vykdymo netesybos (baudos, delspinigiai, kompensacijos) ir garantijos dydis turi būti apibrėžiamos konkurso sąlygose ir sutartyje.

41.  Atliekų surinkėjas teikia komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugas, naudodamasis savo ir/arba Savivaldybės įranga. Naudojantis ne savo įranga, būtina sudaryti sutartį įrangos nuomai arba panaudai.

42.  Atliekų surinkėjas vykdo sutartyse numatytus Savivaldybės ir administratoriaus reikalavimus ir užduotis bei yra atsakingas už atliekų surinkimo bei pervežimo į paskirtas vietas paslaugų kokybišką suteikimą pagal patvirtintus planus, grafikus ir schemas nustatytoje Savivaldybės teritorijoje.

43.  Atliekų surinkėjas privalo:

43.1.   būti registruotas atliekas tvarkančių įmonių registre, ir privalo gauti TIPK leidimą veikti šioje teritorijoje, užsiimti atitinkama veikla bei vykdyti pirminę atliekų apskaitą;

43.2.   turėti atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo planą bei licenciją tvarkyti pavojingas atliekas (jei jis užsiima pavojingų atliekų tvarkymu);

43.3.   sutartyje su Savivaldybė ir administratoriumi apibrėžtomis sąlygomis nemokamai aprūpinti visus Savivaldybės atliekų turėtojus, įskaitant ir juridinius asmenis, konteineriais sistemos administratoriaus nustatytomis sąlygomis (pagal susidarančių atliekų kiekį ir kitas sąlygas);

43.4.   administratoriui priėmus suderintą su savivaldybe sprendimą, aprūpinti buitinių pavojingų atliekų turėtojus sandariomis plastikinėmis dėžėmis šių atliekų kaupimui ir pristatymui šių atliekų surinkėjui;

43.5.   sutartyje su Savivaldybe ir administratoriumi apibrėžtomis sąlygomis užtikrinti, kad Savivaldybės daugiabučių namų gyventojai būtų aprūpinti antrinių žaliavų konteineriais pagal nustatytus reikalavimus: ne mažiau kaip po vieną antrinių žaliavų konteinerių aikštelę 600 gyventojų su 3 konteinerių sistema (1 konteinerį – stiklui ir metalinei pakuotei, 1 konteinerį – popieriui ir 1 konteinerį – plastikui), o individualių namų kvartaluose būtų pastatyti suderintose su administratoriumi vietose antrinių žaliavų surinkimo konteinerių komplektai.

43.6.   sutartyje su Savivaldybė ir administratoriumi apibrėžtomis sąlygomis skirti specialius antrinių žaliavų surinkimo konteinerius įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, prekyvietėms bei organizuojamiems renginiams mieste;

43.7.   organizuoti atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų taip, kad į konteinerius sukrautų atliekų tūris neviršytų konteinerių tūrio, ir užtikrinti tokį konteinerių ištuštinimo dažnumą, kad konteineriai nebūtų perpildyti. Konteinerių ištuštinimo dažnumas suderinamas su sistemos administratoriumi ir reglamentuojamas bei patvirtinimas konteinerių apvažiavimo ir tuštinimo grafike.

43.8.   organizuoti antrinių žaliavų, bioskaidžių atliekų, buityje susidarančių pavojingų atliekų ir didžiųjų atliekų išvežimą iš atliekų turėtojų (fizinių ir juridinių asmenų), administratoriui priėmus suderintą su savivaldybe sprendimą;

43.9.   nemaišyti komunalinių atliekų bei atskirai surinktų antrinių žaliavų jas pervežant, netransportuoti jų toje pačioje talpoje;

43.10.    plauti ir dezinfekuoti kolektyvinio naudojimo ir antrinių žaliavų konteinerius. Konteineriai plaunami ir dezinfekuojami ne rečiau kaip 1 kartą per mėnesį šiltuoju metų laikotarpiu, kada paros temperatūra yra aukštesnė negu +100 C.

43.11.    naudoti tik techniškai tvarkingus: neapdegusius, nesurūdijusius, nesulaužytus, nesulankstytus ar kitaip pažeistus, lengvai užsidarančius ir su veikiančiu dangčio darinėjimo mechanizmu konteinerius;

43.12.    kiekvienam konteineriui priskirti konteinerio naudotojus – atliekų turėtojus;

43.13.    žymėti įskaitomai ant/ šalia konteinerio konteineriui priskirtus konteinerio naudotojus – atliekų turėtojus;

43.14.    informuoti ir priminti atliekų turėtojams, pateikiant informaciją konteinerinėje aikštelėje įskaitomai, apie konteinerių uždarymo būtinumą;

43.15.    surinkti ir išvežti visas atliekas, esančias konteineriuose, ant konteinerių ar šalia konteinerių (~ 5 m atstumu), ir atsakyti už švarą ir tvarką kolektyvinių konteinerių aikštelėse.

43.16.    pagal suderintą su administratoriumi grafiką, iš anksto apie tai viešai informavus atliekų turėtojus, ne vėliau kaip po dviejų dienų po atitinkamame mikrorajone nustatytos didžiųjų ir pan. atliekų išmetimo dienos, apvažiuoti konteinerines aikšteles ir surinkti didžiąsias, buityje pavojingas (sudėtas į atskirą, nepralaidžią tarą), elektros ir elektronikos įrangos, smulkaus remonto atliekas bei naudotas padangas.

43.17.    informuoti administratorių ir Savivaldybę apie atliekų turėtojus, nuolat nesilaikančius didžiųjų ir kitų atliekų talpinimo konteinerinėse aikštelėse šiomis taisyklėmis nustatytos tvarkos.

43.18.    pateikti administratoriui, rinkliavos mokėtojams vietinėje spaudoje ir skelbimuose, iškabintuose daugiabučiuose namuose bei konteinerinėse aikštelėse, informaciją apie antrinių žaliavų, bioskaidžių, buityje susidarančių pavojingų atliekų ir didžiųjų atliekų surinkimą ir grafiką (važiavimo datą, sustojimo vietas ir laiką);

43.19.    esant reikalui, siūlyti administratoriui organizuoti papildomą išvežimą, siekiant pagerinti antrinių žaliavų, didžiųjų atliekų ir buityje susidarančių pavojingų atliekų surinkimą;

43.20.    nustatyta tvarka vesti pirminę teikiamos atliekų surinkimo ir pervežimo paslaugos apskaitą, suderinti su juridiniais asmenimis, kurie naudojasi individualiais konteineriais, išvežtų atliekų kiekius teikti atliekų surinkimo ir pervežimo paslaugos teikimo ataskaitą pagrįstą pirminės apskaitos duomenis Savivaldybei ir administratoriui, teikti atliekų apskaitos ataskaitas atitinkamoms valdžios ir valdymo institucijoms.

43.21.    informuoti atliekų turėtojus apie savo veiklą – atliekų surinkimo grafikus, jų keitimą, kolektyvinių konteinerių naudotojus, apvažiavimus surenkant didžiąsias ir/ar buities pavojingas atliekas, specialias atliekų surinkimo ir /ar tvarkymo akcijas ir pan.

VI. SAVIVALDYBĖS PAREIGOS IR TEISĖS

44.  Savivaldybės taryba tvirtina Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo planą ir Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisykles, vietinės rinkliavos nuostatus ir rinkliavos dydį, priima kitus Savivaldybės gyventojams ir juridiniams asmenims privalomus sprendimus atliekų tvarkymo klausimais ir viešina juos nustatyta tvarka bei kontroliuoja jų vykdymą savo teritorijoje.

45.  Savivaldybė kartu su kitomis Šiaulių regiono savivaldybėmis kontroliuoja administratoriaus veiklą, kuriant ir eksploatuojant regioninę komunalinių atliekų tvarkymo sistemą.

46.  Savivaldybė yra atsakinga už atliekų, kurių turėtojo neįmanoma nustatyti arba kuris nebeegzistuoja, tvarkymą. Tokių atliekų tvarkymas, Savivaldybės sprendimu, gali būti finansuojamas iš rinkliavos už atliekų tvarkymą ir/ ar kitų lėšų.

47.  Savivaldybė dalyvauja organizuojant ir plėtojant regioninę komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, taip pat užtikrinant regioninės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir plėtojimo užduočių Savivaldybės teritorijoje vykdymą.

48.  Savivaldybė kartu su administratoriumi Savivaldybės atliekų tvarkymo administravimo sutartyje apibrėžtomis sąlygomis vykdo atliekų tvarkymo paslaugų kokybės kontrolę.

49.  Savivaldybė prižiūri, kad gautos vietinės rinkliavos lėšos už atliekų tvarkymą būtų panaudotos tik atliekų tvarkymo sistemai eksploatuoti ir vystyti.

50.  Savivaldybė kartu su administratoriumi Savivaldybės atliekų tvarkymo administravimo sutartyje apibrėžtomis sąlygomis vykdo atliekų turėtojų švietimą komunalinių atliekų tvarkymo srityje.

51.  Savivaldybė planuoja, ruošia detalizuotus planus bei tvirtina konteinerinių aikštelių išsidėstymo vietas daugiabučių namų rajonuose, iki 2010 m. užtikrindama po vieną konteinerinę aikštelę ir konteinerių grupę kiekvienam daugiabučiui.

52.  Savivaldybės administracijai nusprendus, Savivaldybė taryba planuoja, ruošia ir tvirtina detaliuosius planus konteinerinių aikštelių apsaugos nuo ekstremalių oro sąlygų statinius.

VII. ADMINISTRATORIAUS PAREIGOS IR TEISĖS

53.  Pagal sutartį su Savivaldybe pagrindiniai administratoriaus tikslai yra:

53.1.   organizuoti ir plėtoti regioninį komunalinių atliekų tvarkymą Savivaldybės teritorijoje;

53.2.   derinant veiklą su savivaldybėmis, įgyvendinti regioninės bei Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos kūrimo ir administravimo projektą;

53.3.   užtikrinti regioninės ir Savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos funkcionavimą ir tęstinumą.

54.  Administratorius, vykdydamas sutarčių su Savivaldybe sąlygas:

54.1.   rengia Savivaldybės atliekų tvarkymo plano projektą;

54.2.   rengia Savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių projektą;

54.3.   rengia Savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą skaičiavimo metodikos, nuostatų projektus, vykdo rinkliavos administravimą;

54.4.   teikia Savivaldybei vietinės rinkliavos dydžio skaičiavimus ir jo pagrindimus;

54.5.   įgyvendina regioninį ir Savivaldybės atliekų tvarkymo planus;

54.6.   teikia Savivaldybei informaciją apie atliekų tvarkymo plano vykdymą;

54.7.   rengia kitus atliekų tvarkymą reglamentuojančių aktų projektus ir teikia juos tvirtinti Savivaldybei;

54.8.   organizuoja Savivaldybės teritorijoje viešąsias komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas;

54.9.   organizuoja Savivaldybėje atliekų surinkimo ir pervežimo pagal paskirtį viešųjų pirkimų konkursus, sudaro sutartį su laimėjusiu atliekų surinkėju, kontroliuoja jo veiklą ir vykdo teikiamų komunalinių atliekų surinkimo paslaugų kokybės kontrolę. administruoja vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą Savivaldybės teritorijoje, įskaitant atsiskaitymą su komunalinių atliekų surinkėju;

54.10.    organizuoja Savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos – regioninės atliekų tvarkymo sistemos dalies – plėtrą pagal Savivaldybės atliekų tvarkymo planą, suderintą su Šiaulių regiono plėtros taryba;

54.11.    organizuoja rinkliavos mokėtojų Savivaldybės teritorijoje informavimą komunalinių atliekų tvarkymo klausimais;

55.  Administratoriaus funkcijos, teikiant komunalinių atliekų rūšiavimo ir šalinimo paslaugas Savivaldybės gyventojams, įmonėms ir organizacijoms yra:

55.1.   organizuoti regioninio sąvartyno plėtrą ir vykdyti jo eksploataciją;

55.2.   rekultivuoti Savivaldybėje esančius sąvartynus;

55.3.   dalyvauti atliekų surinkimo ir perdavimo grandies infrastruktūros pertvarkyme;

55.4.   reikalui esant ir pritarus Savivaldybei, papildomai Savivaldybėje įrengti papildomus seniūnijų ir rajoninį atliekų priėmimo punktus, konteinerių aikšteles bei kompostavimo aikštelę, organizuoti būtiną ar reikalaujamą infrastruktūros plėtrą (mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių statyba ir pan.);

55.5.   pritarus Savivaldybei, bendradarbiauti ir dirbti su gamintojus ir importuotojus atstovaujančiomis organizacijomis, siekiant vystyti ir tobulinti antrinių žaliavų rūšiavimą bei surinkimą, išskiriant antrines žaliavas iš komunalinių atliekų srauto bei tvarkant jas atskirai nuo komunalinių;

55.6.   organizuoti atliekų priėmimo punktų ir konteinerių aikštelių eksploataciją;

55.7.   Savivaldybei nusprendus perduoti ŠRATC pavojingų atliekų priėmimo punktą – organizuoti jo eksploataciją.

VIII. BUITYJE SUSIDARANČIŲ PAVOJINGŲ ATLIEKŲ TVARKYMAS

56.  Buityje susidarančių pavojingų atliekų (BPA) turėtojai privalo kiekvienos rūšies buityje susidariusias pavojingas atliekas (pvz.: galvaninius elementus, akumuliatorius, buitines chemijos produktus, lakus, dažus, skiediklių atliekas, cheminėmis medžiagomis užterštą pakuotę, panaudotus tepalus, tepalų filtrus, gyvsidabrio turinčias medžiagas ir kt.) sudėti atskirai į surinkėjo pateiktą tarą ir galinčias pakenkti žmonėms ir aplinkai atliekas nedelsiant atiduoti atliekų tvarkytojams (atliekų surinkimo paslaugas teikiančioms įmonėms).

57.  Buityje susidarančias pavojingas atliekas atliekų surinkėjai ir vežėjai surenka periodiškai apvažiavimo būdu pagal nustatytą ir su administratoriumi suderintą grafiką, apie kurį atliekų turėtojai yra informuojami iš anksto ir viešai.

58.  Pavojingoms skystoms atliekoms saugoti BPA punkte turi būti naudojamos specialiai tam pritaikytos talpos.

59.  Konteineriai turi būti atsparūs surenkamų pavojingų atliekų poveikiui ir pakankamai sandarūs, kad juose esančios atliekos nepatektų į aplinką ir į juos nepatektų krituliai.

60.  Draudžiama laikyti ilgą laiką pavojingas atliekas žmonių gyvenamosiose arba lankomose patalpose bei kitose vietose ir tokio būvio, kai jos gali garuoti, išsipilti, išbyrėti ar kitaip patekti į aplinką, pakenkdamos jai ir žmonių sveikatai.

61.  Draudžiama išmesti buityje susidarančias pavojingas atliekas kartu su buitinėmis atliekomis, antrinėmis žaliavomis arba ne joms skirtose vietose, deginti pavojingas atliekas, ardyti gaminius, kurių sudėtyje yra kenksmingų medžiagų, ar kitaip juos apdoroti.

62.  Atliekų surinkėjas privalo:

62.1.   surinktas buities pavojingas atliekas pristatyti į priėmimo punktą;

62.2.   surinkti ir pervežti buities pavojingas atliekas vadovaujantis šiomis Taisyklėmis;

62.3.   surinkti ir pervežti buities pavojingas atliekas pagal su administratoriumi suderintus ir paskelbtus gyventojams grafikus;

IX. BIOSKAIDŽIŲ ATLIEKŲ TVARKYMAS

63.  Bioskaidžios atliekos – bet kokios atliekos, kurios gali būti suskaidytos aerobiniu ar anaerobiniu būdu, tai yra:

63.1.   organinės virtuvių atliekos: daržovių, vaisių lupenos ir atliekos, maisto likučiai ir pasenę produktai, kavos ir arbatos tirščiai, maisto atliekos, kevalai, kiaušinių lukštai;

63.2.   žaliosios atliekos: sodų, parkų, kapinių ir kitų apželdintų teritorijų priežiūros ir tvarkymo atliekos: medžių ir krūmų genėjimo atliekos, namų valdų sklypų šienavimo atliekos, puvenos, drožlės, lapai, gėlės;

63.3.   mišrios popieriaus ir kartono, natūralaus pluošto, tekstilės ir kitos organinės atliekos: popieriaus ir kartono įvairios smulkios atliekos ir skiautės, dėžutės, maišeliai, užteršti maisto likučiais, vilnonių, lininių, medvilninių rūbų, audinių atliekos.

64.  Virtuvinių atliekų atskiras surinkimas iš gyventojų ir visuomeninių virtuvių gali būti pradėtas tik Savivaldybei priėmus atitinkamą sprendimą, o administratoriui patvirtinus specialaus kompostavimo techninį reglamentą ir įrengus specialią kompostavimo aikštelę bioskaidžioms atliekoms kompostuoti;

65.  Kompostuoti tinkančios bioskaidžios atliekos, susidarančios Savivaldybės teritorijoje priimamos į kompostavimo aikštelę Kairiuose ir/ ar kitose, papildomai įrengtose kompostavimo aikštelėse.

66.  Priėmus atitinkamą Savivaldybės sprendimą, kompostuoti tinkančios bioskaidžios medžiagos gali būti pradėtos rinkti iš individualių namų valdų, kapinių, sodų ir pan.

67.  Atliekų surinkėjas privalo išvežti atskirai surinktas bioskaidžias atliekas iš daugiabučių namų kiemų, individualių valdų, juridinių asmenų sutartyje su administratoriumi numatytomis sąlygomis.

68.  Administratoriui priėmus suderintą su Savivaldybe sprendimą atskirai rinkti visuomeninių virtuvių biodegraduojamas atliekas ir/ar gyventojų virtuvines atliekas, turi būti sudaroma papildoma atliekų surinkimo sutartis, kad atliekų surinkimo ir pervežimo paslaugas teikianti įmonė pradėtų šių atliekų atskirą surinkimą, pristatydama jas į administratoriaus nurodytą aikštelę, kuri veikia pagal specialų techninį reglamentą.

69.  Kapinių atliekos turi būti rūšiuojamos į bioskaidžias ir kitas atliekas.

70.  Skatinama, kad atliekų turėtojai bioskaidžias („žaliąsias“)atliekas surinktų atskirai ir šalintų įsirengtuose kompostavimo įrenginiuose.

71.  Sodų, parkų, skverų, kapinių ir kitų bendrojo naudojimo vietų priežiūros metu sukauptas bioskaidžias atliekas gali tvarkyti (jeigu turi tam leidimą) įmonė, prižiūrinti šias teritorijas, arba perduoti jas tvarkyti administratoriui ir mokėti jam už jų tvarkymą.

72.  Želdinių kirtimo ir genėjimo atliekas privalo sutvarkyti fiziniai ir juridiniai asmenys, kuriems buvo išduotas leidimas šiuos darbus vykdyti, arba perduoti administratoriui ir sumokėti jam už jų tvarkymą.

73.  Išrūšiuotos individualių namų valdų ir sodų kompostuoti tinkamos bioskaidžios atliekos gali būti kompostuojamos pačiose valdose.

74.  Kapinių, individualių namų valdų ir daugiabučių namų sklypuose susidarančių bioskaidžių atliekų tvarkymo kaštai yra įtraukiami į rinkliavos skaičiavimus.

X. ANTRINIŲ ŽALIAVŲ TVARKYMAS

75.  Antrinės žaliavos – tinkamos naudoti atliekos: popierius, kartonas, stiklas, plastikas (polietilenas, plastikinė pakuotė, buteliai), metalas.

76.  Atliekų turėtojai privalo antrines žaliavas rūšiuoti jų susidarymo vietose ir išmesti į atliekų surinkimo aikštelėse pastatytus atitinkamai rūšiai skirtus konteinerius: „STIKLAS, METALINĖ PAKUOTĖ“, „PLASTIKAS“, „POPIERIUS“.

77.  AŽ konteineriai statomi konteinerių aikštelėse pagal patvirtintą konteinerių aikštelių išdėstymo schemą, o ant konteinerių priekinės dalies pažymima konteinerio paskirtis: POPIERIUS; PLASTMASĖ; STIKLAS, METALINĖ PAKUOTĖ.

78.  Atliekų surinkėjas privalo:

78.1.   pastatyti atliekų surinkimo aikštelėse arba tam tikslui specialiai įrengtose vietose konteinerius antrinėms žaliavoms surinkti: atskirai stiklui ir metalinei pakuotei – su užrašu „STIKLAS“ ir „METALAS“, popieriui – su užrašu „POPIERIUS“ ir plastikams „PLASTIKAI“ ir ne mažiau kaip 1 konteinerių komplektą kiekvienoje gyvenvietėje, kurioje gyvena virš 200 gyventojų;

78.2.   surinkti pagal poreikį antrines žaliavas iš konteinerių, jas perrūšiuoti ir pristatyti į perdirbimo įmones;

78.3.   antrinės žaliavos gali būti renkamos pagal nustatytą maršrutą su administratoriumi suderintus ir paskelbtus gyventojams grafikus;

78.4.   kas ketvirtį teikti administratoriui duomenis apie surinktų antrinių žaliavų rūšis, kiekį ir jų tvarkymą.

79.  Administratorius kartu su Savivaldybe organizuoja makulatūros (ir plastikų) atliekų surinkimo konkursus švietimo įstaigose, pagerbdami nugalėtojus vietinės žiniasklaidos pagalba ir kitomis konkurso sąlygose numatytomis priemonėmis.

80.  Reikalui esant, administratorius, suderinęs su Savivaldybe, gali nustatyti papildomas sąlygas ir kitoms kombinuotų (kompozicinių) pakuočių, metalo, tekstilės ir kitoms antrinėms žaliavoms surinkti.

XI. DIDŽIŲJŲ KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMAS

81.  Atliekų surinkėjas pristato surinktas didžiąsias komunalines atliekas į didžiųjų komunalinių atliekų priėmimo punktą (aikštelę) arba, suderinęs su administratoriumi, –į regioninį sąvartyną.

82.  Atliekų turėtojai didžiąsias atliekas gali patys pristatyti į atliekų surinkimo punktą

83.  RAPP ir SAPP, Savivaldybės tarybos sprendimu, veikia pagal administratoriaus ir Savivaldybės tarybos suderintą ir patvirtintą bei viešai paskelbtą grafiką, tvarką ir sąlygas.

84.  Daugiabučių namų gyventojai turi teisę, laikinai, pagal administratoriaus paskelbtą grafiką (rekomenduotina kiekvienam mikrorajonui nustatyti 1 dieną savaitėje), krauti savo didžiąsias atliekas prie jiems priskirtų konteinerių.

85.  Atliekų surinkėjas privalo surinkti ir išvežti didžiąsias atliekas, atliekų turėtojų sukrautas prie konteinerių, KA konteinerių aikštelėse, sutartyse su administratoriumi numatytomis sąlygomis ir grafiku, tačiau ne vėliau kaip per 2 dienas po nustatytos mikrorajonui datos.

XII. PANAUDOTŲ PAKUOČIŲ TVARKYMAS

86.  Į komunalines atliekas patekusios panaudotos pakuotės kartu su kitomis antrinėmis žaliavomis surenkamos antrinių žaliavų konteineriuose .

87.  Administratoriui ir Savivaldybei sudarius trišalę sutartį su gamintojus ir importuotojus atstovaujančia organizacija, steigiama papildoma pakuočių (gali būti ir kitų atliekų tvarkomų gamintojo atsakomybės principu) tvarkymo sistema, kurios kaštus finansuoja gamintojai ir importuotojai per savo atstovaujančias organizacijas, atitinkamai patikslinus rinkliavos įmokas ir sutartis su atliekų surinkimo ir pervežimo įmone.

88.  Papildomos atliekų tvarkymo sistemos eksploatuojamos minėtose sutartyse nustatyta tvarka, teikiant paslaugas viešųjų pirkimų tvarka.

89.  Iki šios sutarties sudarymo panaudotų pakuočių surinkimas įeina į Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos sudėtį, kai rinkliavos lėšomis apmokamas surinkėjo kaštų skirtumas, atsirandantis dėl nepakankamų antrinių žaliavų supirkimo kainų rinkoje.

XIII. KITŲ (NE KOMUNALINIŲ) ATLIEKŲ TVARKYMAS

90.  Statybos ir griovimo atliekų tvarkymas:

90.1.   Pramonėje ir statyboje susidariusių statybos ir griovimo atliekų tvarkymas nereglamentuojamas šiose taisyklėse.

90.2.   Buitinio remonto atliekų turėtojai (fiziniai asmenys) gali nemokamai pristatyti buityje susidariusias statybos ir griovimo atliekas į atliekų priėmimo punktus arba atiduoti atliekų surinkėjui didžiųjų atliekų surinkimo apvažiavimo būdu metu.

91.  Gatvių, šaligatvių ir teritorijų valymo sąšlavų tvarkymas:

91.1.   Sąšlavos – smulkios medžių atliekos, žemės dulkės, purvas, smėlis, žvyras ir kitos panašios smulkios medžiagos, kurios susikaupia valomose teritorijose.

91.2.   Už gatvėse, ant žaliųjų plotų susikaupusių sąšlavų išvežimą atsakingos teritorijas valančios ir prižiūrinčios įmonės bei teritorijų savininkai ar nuomininkai.

91.3.   Teritorijas valančios ir prižiūrinčios įmonės bei teritorijų savininkai ar nuomininkai privalo kaupti ir sudėti sąšlavas taip, kad jos nepatektų į požeminius inžinerinių tinklų šulinius, neterštų teritorijas.

91.4.   Individualių valdų, daugiabučių namų kiemų teritorijų tvarkymo atliekos, įskaitant nukritusius medžių lapus, talpinamos į maišus ir arba konteinerius, kuriuos atliekų surinkėjas ištuština, o surinktas atliekas pristato į administratoriaus nurodytą kompostavimo aikštelę (rinkliava skaičiuojama pagal faktą arba nustatytą jų susikaupimo normą).

91.5.   Gatvėse, ant šaligatvių ir žaliųjų plotų per žiemą susikaupusį purvą, žvyrą bei smėlį teritorijas valančios ir prižiūrinčios įmonės bei teritorijų savininkai ar nuomininkai privalo pašalinti ištirpus sniegui.

91.6.   Už šių atliekų tvarkymą atliekų turėtojai atsiskaito su administratoriumi, jeigu dirba administratoriaus parinktas atliekų surinkėjas ar su savo atliekų surinkėjais ir vežėjais pagal atskirą susitarimą.

92.  Individualių transporto priemonių savininkai naudotas padangas turi atvežti į atliekų priėmimo punktą (ne daugiau kaip 4 vnt. gyv./metus). Už papildomą kiekį atliekų turėtojo mokamas atliekų priėmimo mokestis.

93.  Bešeimininkių atliekų tvarkymas vykdomas sekančiai :

93.1.   Šių atliekų tvarkymas pradedamas sudarant aktą, nustatantį faktą, jog tos konkrečios atliekų sankaupos savininkas yra nenustatytas (jei nėra vizualinių duomenų, rodančių šių atliekų tikėtiną savininką).Akte fiksuojamas apytikris atliekų kiekis ir jų sudėtis, rekomenduojama atliekų tvarkymo būdas.

93.2.   Atliekų surinkėjas surenka atliekas ir pristato jas į tolimesnio tvarkymo vietą (dažniausiai į regioninį sąvartyną) bei pateikia administratoriui sąskaitą patirtų išlaidų atlyginimui.

93.3.   Administratorius, įsitikinęs, kad darbas atliktas ir sąskaita atitinka atliktų darbų vertę, apmoka ją iš rinkliavos lėšų.

93.4.   Bešeimininkių atliekų tvarkymas yra planuojamas, remiantis praėjusiais metais sunaudotų lėšų apimtimi ir einamųjų metų poreikio prognoze.

93.5.   Jeigu yra nustatomas tikrasis bešeimininkių atliekų savininkas jam yra keliamas ieškinys, atlyginti patirtus nuostolius regreso tvarka ir bauda pagal APK ar žalos aplinkai atlyginimo tvarką.

94.  Kitų nekomunalinių atliekos tvarkymas šiose taisyklėse reglamentuojamas, atitinkamai pakeitus, patikslinus, papildžius KAT taisykles.

XIV. REIKALAVIMAI KONTEINERIAMS IR ŠIUKŠLIAVEŽĖMS

95.  Savivaldybės teritorijoje nerūšiuotos komunalinės atliekos renkamos 1,1 m3, 0,24 m3 ir 0,12 m3 talpos konteineriuose. Daugiabučiai namai bei smulkios įmonės, įstaigos ir organizacijos, besinaudojančios bendrais konteineriais, aprūpinamos 1,1 m3 talpos konteineriais, išdėstytais atskirose aikštelėse.

96.  Priskirti atliekų turėtojams konteineriai turi būti pažymėti, įskaitomai nurodant konteinerio naudotojus ant konteinerio.

97.  Informacija ir/ ar priminimas apie konteinerio dangčio uždarymo būtinumą turi būti pateikta įskaitomai ant konteinerio arba gerai matomoje vietoje konteinerinėje aikštelėje.

98.  Gyvenviečių, kur atliekoms surinkti turi būti naudojamos konteinerinės aikštelės su 1,1 m3 konteineriais, gyvenamųjų rajonų, kuriuose dėl žemės naudojimo apribojimų ar kitų priežasčių neįmanoma parinkti jų stovėjimo vietos, individualių namų gyventojai aprūpinami atskirais 0,24 m3 ir 0,12 m3 talpos konteineriais.

99.  Kaimų ir vienkiemių rinkliavos mokėtojai – gyventojai (pagal suderintą su administratoriumi sąrašą, patvirtintą Savivaldybės), kurie neaprūpinami atskirais konteineriais, šalina komunalines atliekas artimiausiuose grupėmis pastatytuose 1,1 m3 talpos konteineriuose.

100.     Sodų ir garažų bendrijų komunalinėms atliekoms surinkti naudojami didelės talpos (1,1–8 m3) konteineriai.

101.     Konteineriai, naudojami komunalinėms atliekoms ir antrinėms žaliavoms surinkti, turi atitikti apipavidalinimo ir konstrukcijos standarto LST EN 840-1-6 bei Euro Norm DIN EN standartų (konteineriams, kurie dar nėra įteisinti) reikalavimus.

102.     Reikiama konteinerių talpa ir kiekis nustatomi pagal Savivaldybės patvirtintas komunalinių atliekų susikaupimo normas. Konteinerių išdėstymas bei priskyrimas konkretiems atliekų turėtojams apibrėžiami konteinerių išdėstymo plane.

103.     Konteinerius atliekų turėtojai turi statyti atliekų surinkėjams ir vežėjams gerai matomoje ir lengvai prieinamoje vietoje. Individualius konteinerius atliekų turėtojai turi išridenti į atliekų surinkėjams ir vežėjams gerai matomas ir lengvai prieinamas vietas.

104.     Standartiniuose atliekų konteineriuose draudžiama kaupti komunalines atliekas, kurios netelpa į įprastus 110 litrų talpos maišus. Šios atliekos tvarkomos kaip didžiosios atliekos – pristatomos į atliekų priėmimo punktus ir (arba) atiduodamos atliekų surinkėjui, kuris jas surenka pagal nustatytą maršrutą, jeigu tai numatyta atliekų tvarkymo planuose ir atliekų turėtojams apie tai pateikta atitinkama informacija.

105.     Atliekų turėtojams draudžiama į atliekų konteinerius mesti juos galinčius pažeisti daiktus, medžiagas ar chemikalus, galinčius kelti pavojų atliekų gabenimo metu arba kenkti aplinkai, gyvūnams ar žmonėms atliekų šalinimo vietoje. Šie daiktai ir medžiagos – tai sprogios ir cheminės medžiagos bei jų pakuotės, pavojingos buities atliekos, elektronikos atliekos, karštas šlakas, karšti pelenai, rūgštys, bazės, statybos ir griovimo atliekos (gruntas, akmenys, plytos), ilgesni nei 0,75 m daiktai, kitos panašios medžiagos ir daiktai.

106.     Atliekų turėtojas atsako už individualaus konteinerio sugadinimą, nesusijusį su atliekų išpylimu ar įprastu susidėvėjimu, o už kolektyvinius konteinerius atsako atliekų surinkėjas.

107.     Atliekų turėtojai privalo informuoti administratorių ir atliekų surinkėją bei vežėją, jeigu esamo konteinerių skaičiaus ar talpos nepakanka, kad konteineriai nebūtų perpildomi ir mišrios atliekos ar antrinės žaliavos neiškristų ant žemės.

108.     Antrinių žaliavų konteineriai turi būti statomi ant grįsto pagrindo, prieinamo paslaugos teikėjui, ir gali būti sustatyti kartu su bendrojo naudojimo komunalinių atliekų surinkimo konteineriais. Šių konteinerių spalvos visos regioninės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos teritorijoje turi būti vieningos. Atliekų turėtojas šalina antrines žaliavas tik į konkrečiai antrinei žaliavai skirtus konteinerius.

109.     Savivaldybės ir administratorius gali nustatyti papildomas sąlygas ir kitoms kombinuotų (kompozicinių) pakuočių, metalo, tekstilės ir kitoms antrinėms žaliavoms surinkti.

110.     Už kolektyvinių konteinerių sanitarinę būklę atsakingas yra atliekų surinkėjas. Komunalinių atliekų konteinerius dezinfekuoti ir plauti privaloma ne rečiau kaip kartą per pusę metų šaltuoju metų laikotarpiu ir ne rečiau kaip kartą per mėnesį šiltuoju metų laikotarpiu.

111.     Konteineriams plauti ir dezinfekuoti naudojamos medžiagos turi būti registruotos Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

112.     Konteineriai turi būti techniškai tvarkingi, neapdegę, nesurūdiję, nesulaužyti, nesulankstyti. Jų dangčių mechanizmas privalo veikti, ir jie turi būti laikomi uždaryti.

113.     Komunalinių atliekų konteineriai turi būti tuštinami tokiu periodiškumu, kad konteineriai nebūtų perpildyti atliekomis ir nepažeistų aplinkosaugos, sanitarinių bei higieninių reikalavimų.

114.     Konteinerių tuštinimo dažnis:

114.1.    Kolektyvinių konteinerių tuštinimo dažnis :

114.1.1.   Kuršėnų mieste – ne rečiau kaip 3 kartus per savaitę (daugiabučių namų gyventojams);

114.1.2.   gyvenvietėse ir kaimuose, turinčiuose iki 200 gyventojų – ne rečiau kaip 1 kartą per mėnesį;

114.1.3.   gyvenvietėse ir kaimuose, turinčiuose daugiau kaip 200 gyventojų – ne rečiau kaip 2 kartus per mėnesį. Gyvenvietėse ir kaimuose, jeigu kolektyvinio naudojimo konteineriai yra užpildyti ¾ jų tūrio, jie turi būti ištuštinami ir seniūnui nurodžius, nesilaikant grafiko;

114.1.4.   Kaimų ir vienkiemių, kurie neaprūpinami atskirais konteineriais (pagal Savivaldybės sąrašą), gyventojai šalina komunalines atliekas artimiausiuose grupėmis pastatytuose 1,1 m3 talpos konteineriuose;

114.1.5.   Savivaldybė gali sudaryti atitolusių kaimiškų teritorijų gyventojų sąrašą, kurie aprūpinami didesniais konteineriais, siekdama sudaryti sąlygas retesniam konteinerių tuštinimui rudens-pavasario sezonais, kai yra sunkios privažiavimo sąlygos. Šiems gyventojams būtų draudžiama į konteinerius krauti greitai pūvančias atliekas.

114.2.    Konteinerių, esančių individualiose namų valdose ir įmonėse, įstaigose bei organizacijose, tuštinimo dažnis priklauso nuo individualaus susitarimo (rekomenduotina ne rečiau kaip kartą per 2 savaites).

115.     Ant konteinerių priekinės dalies būtina užrašyti konteinerio paskirtį, įmonės ženklą ir/arba pavadinimą, atsakingo darbuotojo telefono numerį.

116.     Kolektyvinių konteinerių aikštelėje turi būti nuoroda, kurie atliekų turėtojai turi teisę naudotis aikštelėje esančiais konteineriais (namų numeriai, juridinių asmenų pavadinimai).

117.     Konteinerių stovėjimo aikštelėse ir jų aptarnavimo zonoje draudžiama statyti transporto priemones ar kitaip užstatyti privažiavimą.

118.     Komunalinių atliekų surinkimo konteineriai turi būti naudojami pagal paskirtį. Surinkėjas, nustatęs pažeidimą, privalo informuoti konteinerio naudotoją ir administratorių apie konteinerio netuštinimo priežastis.

119.     Bendrojo naudojimo (viešose) teritorijose prireikus gali būti pastatyti specialūs konteineriai su atidaromu dugnu antrinėms žaliavoms (popieriui ir kartonui, stiklui bei plastmasei) rinkti.

120.     Atliekų surinkėjas turi turėti minimalų specialių atliekas presuojančių šiukšliavežių kiekį, kurių minimali talpa – 5 tonos presuotų atliekų. Šiukšliavežės turi turėti kombinuotus keltuvus 120/140/240 ir 1100/770/660 litrų konteineriams ištuštinti. Bent viena šiukšliavežė turi turėti įtaisą didelės talpos (2 – 8 m3) konteineriams ištuštinti. Būtina turėti specialų sunkvežimį su keltuvu (gerve) specialiems antrinių žaliavų konteineriams su atsidarančiu dugnu ištuštinti arba turėti tokio sunkvežimio nuomos sutartį. Jį galima naudoti ir antrinėms žaliavoms surinkti pagal nustatytą maršrutą. Šiukšliavežės su presais ir hidrauliniais keltuvais turi būti pritaikytos aptarnauti standarto LST EN 840-1-6 bei kitų Euro Norm DIN EN standartų konteinerius. Būtina turėti mažiausiai 1-ą mažų gabaritų šiukšliavežę, skirtą aptarnauti sunkiai privažiuojamas konteinerines aikšteles. Šiukšliavežės su kombinuotais bei specialiais konteinerių keltuvais įsigyjamos palaipsniui, plėtojant Savivaldybės atliekų tvarkymo sistemą, vadovaujantis Savivaldybės atliekų tvarkymo planu (Savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos plėtojimo programa).

121.     Surinkėjo eksploatuojamos šiukšliavežės turi būti aprūpintos GPS įranga ir jų eismas kontroliuojamas, išnaudojant šios sistemos galimybes. GPS įranga šiukšliavežėse įdiegiama palaipsniui, plėtojant Savivaldybės atliekų tvarkymo sistemą, vadovaujantis Savivaldybės atliekų tvarkymo planu (Savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos plėtojimo programa) ir pagal su Surinkėju suderintą grafiką.

XV. UŽMOKESTIS UŽ ATLIEKŲ TVARKYMĄ, ATLIEKŲ SUSIKAUPIMO NORMOS

122.     Atliekų turėtojai moka vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir jų tvarkymą, įskaitant mišrių atliekų, antrinių žaliavų, didžiųjų atliekų ir naudotų padangų surinkimą ir jų paruošimą perdirbti, buities pavojingų atliekų, surinkimą ir tvarkymą, bioskaidžių atliekų atskirą surinkimą ir jų kompostavimą, atliekų pristatymo į regioninį sąvartyną atliekų priėmimo ir šalinimo sąvartyne sąnaudas, atliekų sąvartynų įrengimą, eksploatavimą ir jų uždarymą bei priežiūrą po uždarymo.

123.     Atliekų turėtojai moka vietinę rinkliavą vadovaudamiesi Savivaldybės tarybos patvirtintais vietinės rinkliavos nuostatais.

124.     Administratoriaus apskaičiuotą ir siūlomą vietinės rinkliavos dydį Savivaldybės teritorijoje derina ir tvirtina Savivaldybės taryba.

125.     Komunalinių atliekų metinės susikaupimo normos apskaitomos ir apibrėžiamos šių taisyklių prieduose.

126.     Bešeimininkių atliekų tvarkymas, Savivaldybės sprendimu, finansuojamas iš rinkliavos ar iš Savivaldybės biudžeto.

127.     Atliekų šalinimo regioniniame sąvartyne įkainius tvirtina administratoriaus dalininkų susirinkimas.

XVI. ATLIEKŲ PERVEŽIMAS

128.     Atliekos surenkamos ir išvežamos sutvarkyti ir šalinti pagal atliekų surinkėjo parengtus, suderintus ir patvirtintus atliekų surinkimo ir šalinimo techninius reglamentus, Savivaldybės ir regioninius atliekų tvarkymo planus ir laikantis šių Taisyklių reikalavimų.

129.     Atliekos iš konteinerių iškraunamos ir išvežamos specialiomis transporto priemonėmis.

130.     Didžiąsias, bioskaidžias, buityje susidarančias pavojingas, elektros ir elektronikos įrangos atliekas, naudotas padangas bei antrines žaliavas į atliekų priėmimo punktą pristato atliekų surinkėjas arba individualiai patys atliekų turėtojai.

131.     Antrinės žaliavos pervežamos į atliekų priėmimo punktus ar perdirbimo įmones.

132.     Pavojingos buities atliekos perduodamos atitinkamų atliekų tvarkytojams.

XVII. REGIONINIO SĄVARTYNO EKSPLOATAVIMAS

133.     Regioniniame sąvartyne nerūšiuotos komunalinės atliekos priimamos iš Savivaldybės teritorijoje surenkančio atliekų surinkėjo ir iš Savivaldybės teritorijoje veikiančių juridinių asmenų.

134.     Sąvartyno operatorius užtikrina sąvartyno techninį aprūpinimą, tvarkymą, priežiūrą bei finansavimą.

135.     Regioninį atliekų sąvartyną eksploatuoja sąvartyno operatorius, vadovaudamasis Atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo taisyklių reikalavimais, patvirtintais aplinkos ministro 2000 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. 444 (Žin., 2000, Nr. 96-3051) bei visais šių Taisyklių pakeitimais.

136.     Sąvartyną eksploatuojantis administratorius teikia Savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriui atliekas pristatančių įmonių sąrašus, informuodamas apie šių Taisyklių reikalavimų, atliekų tvarkymo plano ar atliekų naudojimo ir šalinimo techninio reglamento pažeidimus, surašo pažeidimų aktus, kurių vienas egzempliorius grąžinamas į atliekas atvežusią įmonę kartu su atliekomis (jei atliekos netinkamos šalinti regioniniame komunalinių atliekų sąvartyne).

XVIII. ATLIEKŲ APSKAITOS ATASKAITA

137.     Atliekų surinkėjai ir vežėjai Aplinkos apsaugos agentūros nustatyta tvarka periodiškai teikia informaciją apie surinktus atliekų kiekius Regioniniam aplinkos apsaugos departamentui, o administratoriui ir Savivaldybės administracijai – sutartyse nustatyta tvarka.

XIX. TAISYKLIŲ ĮGYVENDINIMAS IR KONTROLĖ

138.     Taisyklių reikalavimų įgyvendinimas kontroliuojamas administratoriaus nustatyta ir suderinta su Savivaldybė taryba tvarka, kurios svarbiausios nuostatos yra sekančios :

138.1.    Atliekų surinkėjas veda pirminę paslaugos teikimo apskaitą, fiksuodamas atliekų surinkimo maršrutus, kiekvieno konteinerio ištuštinimą, jo užpildymo lygį ( ateityje įsigijus įrangą –konteinerio svorį su atliekomis ir be jų), derina su juridiniais asmenimis, kurie naudojasi individualiais konteineriais, iš jų išvežtų atliekų kiekius;

138.2.    Administratorius ir Savivaldybė atrankiniu būdu kontroliuoja atliekų surinkimo eigą, vertina tvarką ir informaciją konteinerinėse aikštelėse;

138.3.    Atliekų surinkėjas privalo aprūpinti visus atliekų turėtojus tinkamais konteineriais su reikiamais užrašais ir pateikti konteinerių sąrašus aikštelėse ir pas atliekų turėtojus administratoriui, kuris tikrina jų atitikimą susikaupimo normoms.

138.4.    Ant kolektyvinio konteinerio ar stendo šalia jo turi būti užrašas , nurodantis kurie atliekų turėtojai turi teisę juo naudotis.

138.5.    Atliekų surinkėjas teikia mėnesinę paslaugos teikimo ataskaitą, kuri turi atitikti suteiktos paslaugos apimtį, fiksuotą pirminėje apskaitoje; turi būti pateikti duomenys pagal visus atliekų srautus;

138.6.    Savivaldybė vizuoja tokią ataskaitą , susipažinus su pirmine apskaita ir atsižvelgiant į atrankinės kontrolės bei atliekų turėtojų skundų tyrimo rezultatus.

139.     Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos dalyviai, pažeidę Taisykles, yra baudžiami pagal Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.

140.     Teisę surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolą už Taisyklių nesilaikymą turi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse išvardyti asmenys.

141.     Administracinė nuobauda neatleidžia fizinio ar juridinio asmens nuo prievolės laikytis šių Taisyklių ir pašalinti esamą pažeidimą.

142.     Jei fizinis ar juridinis asmuo išmeta atliekas ne tam skirtoje vietoje, administracinė nuobauda neatleidžia jo nuo prievolės padengti šių atliekų surinkimo, išvežimo ir šalinimo kaštus.

143.     Jei fizinis ar juridinis asmuo sugadina ar sunaikina atliekų tvarkymo konteinerius, administracinė nuobauda neatleidžia jo nuo prievolės kompensuoti padarytus nuostolius.

144.     Administratorius turi teisę nutraukti sutartį su atliekų surinkėju, kuris nevykdo nustatytų užduočių, sistemingai nesilaiko sutarties sąlygų ir reikalavimų, teikia nekokybiškas atliekų tvarkymo paslaugas, laiku nepašalina rastų trūkumų ir pažeidimų.

145.     Sutarties nutraukimo atveju atliekų surinkėjas privalo administratoriui sumokėti sutartyje numatytas netesybas. Iki sutarties nutraukimo termino turi būti pasirinktas kitas atliekų surinkėjas.

146.     Atliekų turėtojų skundus dėl atliekų tvarkymo sistemos teikiamų paslaugų kokybės nagrinėja administratorius.

147.     Pagal sutartį su administratoriumi atliekų surinkėjas privalo registruoti visus atliekų turėtojų skundus, gautus raštu arba žodžiu, registracijos žurnale nurodydamas datą, pavardę, priežastį, veiksmus trūkumams pašalinti, įvykdymo terminus ir patvirtinimą apie įvykdymą ar neįvykdymą.

148.     Pagrįsto skundo atveju atliekų tvarkytojas privalo pašalinti trūkumus savo lėšomis ir sumokėti sutartyje numatytą baudą.

149.     Administratorius ir Savivaldybė periodiškai vykdo komunalinių atliekų surinkimo paslaugos teikimo kontrolę. Pagal nustatyta maršrutą stebima, ar konteinerių teritorijos sutvarkytos, ar konteineriai ištuštinti. Periodiškai apklausiami gyventojai ir bendrijos dėl paslaugos teikimo kokybės.

XX. FINANSINĖS IR EKONOMINĖS PRIEMONĖS REGIONINEI KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMAI ĮGYVENDINTI

150.     Savivaldybės tarybos sprendimu tvirtinamas toks vietinės rinkliavos dydis už komunalinių atliekų tvarkymą, kad pajamos už paslaugas padengtų vietinės rinkliavos administravimo, atliekų sistemos administravimo, atliekų surinkimo infrastruktūros plėtimo, atliekų surinkimo ir transportavimo, perdirbimo, atliekų priėmimo ir šalinimo sąvartyne sąnaudas bei sąvartyno eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo išlaidas.

151.     Visų vietinės rinkliavos įplaukų apskaita tvarkoma Savivaldybės biudžete. Pagal administratoriaus parengtą specialią programą Savivaldybė perveda surinktas lėšas administratoriui, kuris atsiskaito su atliekų surinkimo ir vežimo paslaugas teikiančiomis įmonėmis ir padengia kitas su atliekų surinkimo organizavimu susijusias išlaidas.

152.     Pajamų iš vietinės rinkliavos apskaita tvarkoma Savivaldybės biudžete numatytame straipsnyje.

153.     Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas lėšos naudojamos tik Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemai finansuoti: paskoloms, skirtoms regiono atliekų tvarkymo infrastruktūrai, grąžinti, atsiskaitymams pagal sutartis tarp administratoriaus ir viešojo konkurso tvarka parinktų atliekų surinkėjų ir vežėjų už atliekų surinkimą regiono teritorijoje, atsiskaitymams pagal sutartis tarp administratoriaus ir viešojo konkurso tvarka parinktų atliekų surinkėjų ir vežėjų už regiono infrastruktūros objektų eksploatavimą, priežiūrą bei plėtrą, Savivaldybės išlaidoms, tenkančioms atliekų tvarkymo reglamentavimui ir administravimui, apmokėti, administratoriaus išlaidoms, tenkančioms Savivaldybės paskirtų atliekų tvarkymo administravimo ir organizavimo užduotims vykdyti, visuomenės informavimo ir švietimo programos rengimui ir įgyvendinimui apmokėti.

154.     Regioninei komunalinių atliekų tvarkymo sistemai palaikyti, plėtoti ir modernizuoti be vietinės rinkliavos gali būti pritraukiamos Savivaldybės ir administratoriaus, įvairių šalies ir užsienio donorų, specialiųjų fondų, investicinių projektų ir kitų šaltinių lėšos.

155.     Ūkio subjektams ir kitiems juridiniams asmenims vietinės rinkliavos dydis nustatomas pagal patvirtintas jiems atliekų susikaupimo normas ir patvirtintus 1 sutart. vnt. atliekų tvarkymo kaštus, taip pat kitus parametrus, lemiančius susidarančius atliekų kiekius.

156.     Kiekvienais metais Savivaldybės administracija ir administratorius analizuoja rezultatus, tikslina fizinių asmenų, ūkio subjektų ir kitų juridinių asmenų atliekų susikaupimo normas bei Savivaldybės tarybai teikia siūlymus dėl vietinės rinkliavos dydžio, atsižvelgiant į faktiškas paslaugų teikimo išlaidas per metus.

XXI. VISUOMENĖS INFORMAVIMAS

157.     Savivaldybė, administratorius, visi Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos atliekų surinkėjai supažindina visuomenę su KAT sistema, organizaciniais ir technologiniais komunalinių atliekų tvarkymo projektais, jų įtaka aplinkai ir žmogaus sveikatai, naudodami šiuolaikinius visuomenės informavimo būdus, užtikrinančius maksimalų tikslinės auditorijos pasiekimą.

158.     KA surinkėjas be kitų, aukščiau apibrėžtų, informavimo priemonių įsipareigoja:

158.1.    konteinerinėse aikštelėse esančiuose stenduose nurodyti tuštinimo grafikus, kolektyvinių konteinerių naudotojus, AŽ konteinerių paskirtį, vardinant tinkamas atliekas ir/arba draudžiamas mesti atliekas;

158.2.    konteinerinėse aikštelėse esančiuose stenduose nurodyti aptarnaujančią įmonę, faktines apvažiavimų datas; rūšiavimo klaidas;

158.3.    individualių konteinerių atveju naudoti informacinius lipdukus, nurodančius rūšiavimo klaidas, pasiūlymus dėl konteinerių keitimo ir pan.;

158.4.    pateikti informaciją gerai matomoje vietoje, atmosferos poveikiui nejautriomis priemonėmis.

158.5.    Atliekų surinkėjas privalo nurodyti kolektyvinių konteinerių aikštelės naudotojus, asmenis atsakingus už jos priežiūrą ir tvarką joje; periodiškai informuoti atliekų turėtojus apie esamus atliekų tvarkymo įrenginius ir sistemas, teikiamas paslaugas bei rinkliavos dydį.

159.     KATS administratorius įsipareigoja:

159.1.    vietinėje spaudoje minimaliai 1-3 žinutėmis per ketvirtį skelbti gerąją patirtį atliekų tvarkyme, numatomus technologinius pokyčius ir pan.

159.2.    Detalesnę informaciją vietinėje spaudoje ir kitose informavimo priemonėse skelbti pagal tvarką ir sąlygas, apibrėžtas sutartyje tarp Savivaldybės ir administratoriaus.

159.3.    Iki kiekvienų metų pabaigos, dalyvaujant Savivaldybei, parengti kitų metų visuomenės informavimo programą. Programoje turi būti numatyta informuoti visuomenę apie esamus atliekų tvarkymo įrenginius ir sistemas, apie regioninės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtojimo ir eksploatavimo ypatumus, apie teikiamas paslaugas, antrinių žaliavų ir pakuočių atliekų atskyrimo ypatumus, siekiant surinkti geros kokybės antrines žaliavas, apie pavojingų atliekų surinkimo galimybes, apie specifinių atliekų srautų tvarkymo galimybes ir teikiamas jų tvarkymo paslaugas bei kitus atliekų tvarkymo reikalus.

160.     Savivaldybės ir regioninės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, plėtojimą ir eksploatavimą reglamentuojantys teisės aktai bei kiti Savivaldybės ir administratoriaus atliekų tvarkymo veiklą nustatantys dokumentai yra vieši ir prieinami visuomenei, mažiausiai skelbiami Savivaldybės ir administratoriaus interneto svetainėse.

161.     Visi piliečiai, įmonių, įstaigų ir organizacijų atstovai gali su jais susipažinti Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymų nustatyta tvarka.

XXI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

162.      Šios Taisyklės paskelbiamos vietinėje spaudoje ir savivaldybės administracijos interneto tinklapyje.

163.      Taisyklės gali būti keičiamos ar papildomos Savivaldybės tarybos ir Aplinkos apsaugos skyriaus iniciatyva. Taisyklių pakeitimus ar naują redakciją tvirtina Savivaldybės taryba .Fiziniai ir juridiniai asmenys už šių Taisyklių pažeidimus atsako Administracinių teisių pažeidimų kodekso nustatyta tvarka.

 

_______________________

 

Į pradžią